Мelatonino nauda sveikatai
Melatoninas: pagrindinis hormonas organizmo cirkadinių ritmų reguliavimui
Melatoninas – tai hormonas, gaminamas kankorėžinės liaukos (epifizės), kuris atlieka esminį vaidmenį reguliuojant cirkadinius ritmus, dar vadinamus organizmo biologiniu laikrodžiu.
Miego ir būdravimo ciklas: melatoninas padeda kūnui suprasti, kada metas miegoti, o kada – pabusti. Hormono lygis kyla naktį, palengvindamas užmigimą, ir mažėja ryte.
Melatoninas veikia kaip stiprus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Tai padeda užkirsti kelią ankstyvam senėjimui ir įvairioms ligoms.
Gilesnis miegas: hormonas gerina miego kokybę ir gylį, ypač tiems, kurie kenčia nuo nemigos, sutrikusių cirkadinių ritmų (pavyzdžiui, dėl laiko juostų pasikeitimo) arba dirba nereguliariu grafiku.
Imuninės sistemos stiprinimas: melatoninas padeda organizmui geriau kovoti su infekcijomis ir mažina uždegiminių procesų tikimybę.
Hormonų pusiausvyra: šis hormonas reguliuoja kitų hormonų, tokių kaip kortizolis ir reprodukciniai hormonai, gamybą, padėdamas išlaikyti bendrą organizmo pusiausvyrą.
Sveikatos problemos dėl melatonino trūkumo
Dėl šiuolaikinių technologijų – lemputės, televizoriaus, kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių – melatonino gamyba sumažėjo. Tai lėmė cirkadinių ritmų sutrikimus, nemigą ir prisidėjo prie tokių problemų kaip:
Angliavandenių apykaitos sutrikimai: melatoninas mažina gliukozės ir insulino kiekį, didina jautrumą insulinui. Hormono trūkumas gali sukelti nutukimą, metabolinį sindromą ir 2 tipo diabetą.
Reprodukcinės sistemos problemos: melatoninas slopina liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) sekreciją, reguliuodamas estrogeno gamybą. Trūkstant melatonino, gali vystytis endometriumo hiperplazija.
Be to, melatoninas gali slopinti tam tikrus hipofizės hormonus, tokius kaip LH ir FSH. Perteklinis šių hormonų kiekis vaisingo amžiaus moterims gali sukelti policistinių kiaušidžių sindromą (PKS), o vyresnio amžiaus moterims – paaštrinti menopauzės simptomus.
Kankorėžinės liaukos vaidmuo
Kankorėžinė liauka – nedidelis organas smegenyse, esantis tarp pusrutulių. Ji gamina melatoniną, kai sumažėja apšvietimas, daugiausia vakare ir naktį. Kad liauka funkcionuotų tinkamai, reikėtų miegoti visiškoje tamsoje ir vengti ryškios dirbtinės
šviesos prieš miegą.
Epiphysis-cerebriTIDE PLUS: peptidai kankorėžinei liaukai
Peptidų poveikis: kankorėžinė liauka – svarbi neuroendokrininės sistemos dalis, reguliuojanti cirkadinius ritmus ir biologinius procesus. Peptidai aktyvina liaukos ląsteles, normalizuoja melatonino gamybą ir padeda atkurti tinkamą endokrininės sistemos veiklą.
Peptidų naudojimo rekomendacijos:
Cirkadinių ritmų ir biologinių ciklų sutrikimai;
Prisitaikymas prie laiko juostų pokyčių (jet lag);
Neuroendokrininės sistemos reguliavimas;
Psichologinės ir emocinės problemos, tokios kaip asteno-neurotiniai simptomai;
Reprodukcinės sistemos funkcijos normalizavimas;
Imuniteto ir antioksidacinės apsaugos stiprinimas;
Ankstyvo senėjimo prevencija.